Tik pažiūrėkite į srovių diagramą, nuskanuotą iš Almanacho: kas dedasi Anglijos kanale 4 valandos po to, kai sizigijos velniai baigia pietus, arba Almanacho kalba kalbant, 4 valandos po aukšto vandens Doveryje. Srovės plūsta iš Atlanto iš vakarų į rytus, o iš Šiaurės jūros - iš rytų į vakarus. Kuo storesnė linija, tuo stipresnė srovė. Skaičiai virš rodyklės prie Guernsey salos 18,32 reiškia: kvadratūros metu srovės greitis 1.8 mazgo, o sizigijos metu srovės greitis 3.2 mazgo.
      Taip ramiai žiūrite į paveikslėlį todėl, kad jame nesimato bangų. O jos neprognozuojamos ir priklauso nuo vėjo stiprumo ir krypties. Ypatingą pasiutpolkę bangos šoka tada, kai srovės kryptis yra priešinga vėjo krypčiai.
      Visi buriuotojai kaip vienas pataria: venkite seklių Bretanės (Prancūzija) pakrančių. Jos tokios seklios, kad nusausėja iki 10 jūrmylių, o srovės tokios stiprios, kad tarp Alderney salos ir Prancūzijos per sizigiją siekia 9.7 mazgo. Mes kaip tik artėjome į tą vietą. Data: 2006.04.25. O sizigijos data: 2006.04.27. Reiškia, kad potvyniai ir atoslūgiai pasiekia savo aukščiausią piką. Tada ir srovės, kylant potvyniui į aukščiausią lygį iš žemiausio lygio atoslūgio metu,- didžiausios. Potvyniai paroje būna du kartus. Skirtumas tarp aukšto vandens ir žemo vandens - 6 valandos. Reiškia, kad per parą srovių kryptys keičiasi keturis kartus. Aišku, jos mažesnės kvadratūros metu, o stipresnės sizigijos metu. Kad tai suprastumėte, turite būti truputį geografų draugijos nariais ir pasisakityti apie tai kitur. Ne čia.