Pasigrožėję miestu grįžome į uostą. Laikas ruoštis į kelionę. Patikrinome laivo stovį. Viskas tvarkoje. Laukia kelionė kanalu, kurio ilgis 20 jūrmylių. O toliau - jūra. Kanalu teks plaukti variklio pagalba, o dyzelino likę tik 16 litrų. Kur jo gauti? Paprašėme taksisto, kad atvežtų kanistrą, bet jis atsisakė. Tada man šovė į galvą pakalbėti su uosto tarnyba per jūrinį VHF. Atsiliepė budrus balsas. Paprašiau padėti. Jokių problemų.

      "Ar turite kanistrą?", - paklausė. Neturime. "Palaukite" - paprašė. Po kiek laiko šaukia mus - "po valandos atvažiuos kitas jūrininkas iš Svetlij ir atsiveš kanistrą". Laukiam. Atvažiuoja. Pasirodo - jis irgi buriuotojas. Gaunam dyzelino. Padovanoju jam LBS 70-mečio medalį. "Kas tai",- klausia manęs. Paaiškinu. Bet įspūdžio nepadarė. Tik paskui, po mėnesio, gavau iš Kaliningrado elektroninį laišką. Suprato, ką reiškia medalis. Labai dėkojo. Tad šiai dienai ir Kaliningrado srityje yra žmogus, turintis LBS simbolikos ir žinantis apie Lietuvos Buriuotojų Sąjungą.