Karaliaučius įžymus savo didžiuoju filosofu ir mokslininku Imanueliu Kantu (1724.04.22-1804.02.12). Šis klasikinės vokiečių filosofijos pradininkas Kaliningrade dabar vadinamas "mūsų Kantu", nors prisiminkime, Karaliaučiaus rūmai buvo "jų imperializmo simboliu". Visatos kilmę ir raidą Kantas aiškino evoliuciškai, postulavo daiktų, kokie jie yra iš tikrųjų, nepriklausomą buvimą nuo sąmonės ("daiktas savyje" - daiktai patys savaime yra nepažinūs, juos pažįstame tik per pojūčius, kuriuos sukelia daiktai, ir kurie neatskleidžia tikrosios daiktų esmės, todėl daiktai yra nepažinūs ). Kantas buvo pusiau maištininkas. Jis teigė, kad negalint pajusti dievo pojūčiais, negalima nei teigti nei neigti dievo buvimo, tačiau tikėti būtina, nes be tikėjimo negalima sureguliuoti dorovinių reikalavimų. Etiką grindė teiginiu, kad moralinis dėsnis galįs būti tik formalus (kiekvienas individas turi elgtis taip, kad jo elgesio taisyklė galėtų būti taisykle visiems, o kiekviena asmenybė visada turi būti laikoma esanti pati sau tikslas ir niekada tik priemonė).
Dialektikos pagrindus atradęs Kantas, giliai tikintis balniaus sūnus, taip ir neišvyko iš Karaliaučiaus ir "Albertino" universiteto, nors jį kvietė daugelis tuometinių universitetų. Savo mieste buvo laikomas keistuoliu, gyveno vienas, be šeimos. Laikėsi griežtos dienotvarkės: 5 val. - kėlėsi, iki 7 - darbas kabinete, po to paskaitos iki 12:45, pietūs (niekada negėrė alaus, nes tai "ne gėrimas, o "blogos kokybės maistas"), pasivaikščiojimas (4.5 km vienu ir tuo pačiu maršrutu), darbas kabinete, 22:00 - miegot. Nemėgo triukšmo, keitė gyvenamąją vietą dėl krovikų keliamo triukšmo, ar gaidžių giedojimo.
1992
metais buvo atstatytas I. Kanto paminklas, o 1993 metais Centrinėj aikštėje
atkurta garbės lenta su I. Kanto atvaizdu. Kanto pasaulėžiūrą charakterizuoja
jo frazės:
- "Kuo daugiau galvoji, tuo daugiau darai, tuo daugiau gyveni".
- "Nedarykite žmonių vergais! Nenaudokite savo valdžios tam, kad mindžiotumėte
kitus! Kas prilygina sau panašius kirminams, tuos, kuriuos dievas sukūrė žmonėmis,
tegu nenustemba kad ir jį patį vadins kirminu ir tryps kojomis".
Kaliningrado istorinių paminklų suminėjimas Internete užima pusantro puslapio. Minimi pilių griuvėsiai, skulptūros, visa tai, kas buvo sukurta iki II-ojo Pasaulinio Karo. Po Antrojo Pasaulinio Karo sukurti ir minimi yra penki "naujosios" kultūros paminklai. Tai skulptūros: A.S. Puškinui, A.V. Suvorovui, M.I. Kutuzovui, Petrui Pirmajam ir imperatorienei Jelizavetai. Tenai rašoma, kad "šiuolaikinis Kaliningrado veidas formavosi per ilgus šimtmečius. Kiekviena praeities epocha palikdavo savo istorijos ir kultūros paminklus. Čia įvyko dviejų kultūrų, slaviškosios ir vokiškosios, susiliejimas ir tarpusavio susipynimas". Štai taip dabar yra vadinama vadinta anksčiau "svetima vokiškojo imperializmo simbolika". Šis faktas gali sustiprinti kitų neregių viltį kada nors praregėti. Kad ir po 60-ies metų, arba po 750-ties.