Praplaukus atvirą vietą, vėją užstoja kranto krūmai ir irtis į priekį lengviau. Nuo Aistmarių kanalą skiria siaura sausumos juosta, apaugusi krūmais ir apkaišyta skelbimais, kad statyti palapines, kūrenti laužus ir žvejoti draudžiama. Tačiau pakrantės pilnos žvejų. Jie žvejoja nuo kranto arba iš pripučiamų guminių valtelių. Šeštadienis. Laisva diena. Tad galima atsiduoti pomėgiui pasėdėti su meškere rankose.

   Staiga iš Aistmarių į kanalą įlekia skuteris su vienišu jo vairuotoju viduje. Skuteris pasisuka į mus ir pralekia pro šalį stulbinančiu greičiu taip, kad tarp bortų lieka 10 centimetrų tarpas. Prasilenkęs apsisuka pastatęs skuterį šonu, aplenkia mus ir vėl dingsta Aistmarėse pralindęs pro plyšį krūmuose. Kaip pamišęs Džo iš anekdoto apie nepavejamą kaubojų. Nepavejamą dėl tos priežasties, kad jo niekam nereikia ir niekas jo nesiveja. Bet tuo nuotykiai kanale nesibaigia. Po kiek laiko prasilenkiame su kariniu patruliniu laivu, kuris tempia paskui save juodą dūmų šleifą. Kateris plaukia taip sakant "pilnais garais". Mus gerai pasupa. Denyje kariškai ir jūreiviai šventiškai vaikštinėdami laiko rankose taureles. Viskas bylojo apie šventę šalyje. "Guliajut vsie!"(Linksminasi visi!).

   Kai bangavimas aprimsta, priekyje išgirstu keistą garsą. Lyg kas būtų daužęs vieną akmenį į kitą. O gal pasigirdo? Jachtos variklis užgožia daugelį garsų. Neužilgo išgirstu panašų garsą, bet garsesnį. Po kiek laiko prasilenkiame su kateriu, kuris tempia kitą katerį, uždengtą kariniu maskuojančiu tinklu. Ir tada aiškiai išgirstu šūvį. Atsigręžiu. Priekiniame kateryje stovi žmogus su raketiniu pistoletu rankose, o iš krūmų iššoka rikošetu atsitrenkusi raketa ir, vilkdama žydrų dūmų pėdsaką, vėl grįžta į krūmus. Rusai šaudo į krūmus, kur gali būti prie žvejybos įrankių palinkęs žvejys...