"Vanduo bėga per triumo pompos žarnos jungtį su jachtos dugnu", - konstatuoja ji. Pagaliau aišku kur ieškoti. Greičiausiai atsilaisvino apkabos, prispaudžiančios žarną prie bronzinio glando, įtvirtinto laivo korpuso dugne. Kitas žarnos galas pritvirtintas prie triumo pompos, su kuria ir reikia išpumpuoti susirinkusį vandenį triume. Bet pradžioje reikia sutvarkyti jungtį. Jei per ją sunkiasi vanduo - nėra prasmės pumpuoti vandenį iš triumo į triumą.

       Keičiamės prie vairo. Aš nusirengiu, lieku tik su marškinėliais (vis tiek suprakaituosiu uždaroje achterio erdvėje). Apsiginkluoju žibintuvėliu, atsuktuvu ir replėmis, ir šuoliuojančioje jachtoje lendu per achteliuką į jachtos "vidurius", kaip chirurginis įrankis. Viduje, trilinkai susirietęs, įjungiu žibintuvėlį ir nukreipiu šviesos pluoštą į įtartiną triumo pompos žarnos jungtį. Nesimato, kad vanduo švirkštų į vidų. Apčiupinėju jungtį - pirštai šlapi. Įsitaisau stabiliau, kaip trikojis, kurio dvi kojas atstoja manosios, o trečiąją - mano užpakalis. Dabar rankos laisvos darbui. Bandau veržti tvirtinimo apkabas. Tačiau jos kietai paglėbusios žarną ir veržimui nepasiduoda. Tada paimu žarną ranka ir bandau ją pajudinti. Žarna pasiduoda traukiant į save ir į jachtos vidų pliūpteli stiklinė vandens. Tik stiklinė todėl, kad aš iš karto atstačiau žarną į buvusią poziciją. Bandau pasišviesti ir pažvelgti į priešingą nuo manęs žarnos tvirtinimo pusę. Tenai matosi juodas brūkšnys, per kurį nuo kiekvienos bangos nuvilnija vidun patenkančio vandens bangelė.

       Pasuku sklendės rankeną. Po pradinių didelių pastangų ji pasiduoda. Pradžioje sukasi sunkiai, o paskui gana lengvai. Gal sriegis nusisukęs? O gal sklendės ašis tiesiog sukasi apie savo ašį? Tačiau ilgiau pasukus pasijuto sunkumas ir sklendės rankena sustojo. Nuvaliau vandenį nuo žarnos paviršiaus, nusausinau ir įsitikinau, kad vanduo daugiau nebeteka vidun.

       Likimo ironija. Viena, kad esant pilnam triumui vandens trūko būtent triumo pompos žarna, per kurią turi būti pumpuojamas vanduo iš triumo lauk. Vadinasi, jau patekęs vanduo į triumą tapo paties triumo įkaitu. Antra, mediniai kamščiai, kuriuos aš buvau užsakęs pas Samurajų (klubo dailidę), buvo kaip ženklas, kad gali jų prireikti.