Kaliningradas-2005-2

Po varžybų birželio mėnesy pastebėjau, kad triume kliuksi geras kibiras vandens. Skylių bortuose ar denyje nėra. Vienintelės atviros vietos - vandens įtraukimo ir išmetimo ertmės, bei variklio išmetimo vamzdis. Na, ne paties variklio. Jo nereikia išmesti. Variklio išmetimo dujų, žinoma.
Atidžiai patikrinau išmetimo vamzdžio jungtis ir visa kita, kas buvo pasiekiama. Nieko. Tačiau vanduo triume - akivaizdus faktas. Kita vertus, kiek turime šią jachtą, vardu "Blue Bird" arba "Mėlynoji paukštė", tiek jūroje prirenkame vandens. Galiausiai nutariau, kad sunkiasi vanduo per denio jungtį su korpusu. Nors pats savimi taip ir nepatikėjau.

Nieko blogo nenujausdamas, tiesiog dėl tvarkos ir laivo komplektacijos, užsakiau naujus kamščius dailidei. Kamščius mūsų jachta turi dar nuo prieš tai turėtos jachtos laikų, kurie nebuvo nei karto panaudoti. Kamščius apgraužė šuo iš piktumo, kad buvo paliktas kajutėje, kai visa įgula grožėjosi vietovaizdžiais vieno plaukimo metu. Taipogi kamščiai buvo pajuodę nuo laiko ir nuo jūros vandens, kurio jie prisigerdavo kiekvieno reiso metu iš atmosferos. Todėl Zita padėjo kamščius lauke prie sandėliuko, kur juos ir priglaudė "rūpestinga" ranka vieną ankstų šeštadienio rytą rytinės "kas padėta ne taip" apžiūros metu. Šie kamščiai naudojami tada, kai laivo dugno sklendės neužsidaro.

Viską suruošę liepos 1-ą dieną, penktadienį po darbo apie 18 valandą sėdom į automobilį Vilniuje ir išvažiavome į Klaipėdą. Po trijų su puse valandos buvome Smiltynės jachtklube. Viską sudėję į laivą "valso tempu" ir nuplaukėme į pasienio ir muitinės patikrą. Šį kartą niekas neprašė užpildyti muitinės deklaracijos ir aš pagalvojau: "kaip pas baltus žmones". Dar neišmušus vidurnakčiui išplaukėme tamsoje į jūrą. Keturių balų vakarų vėjas nešė jachtą 7-8 mazgų greičiu. Klaipėdos žiburiai greitai tolo ir, atrodė, viskas yra gerai ir įprasta.