Olimpinių žaidynių buriavimo regatų įtampą V.Vasiljevas pirmą kartą pajuto dar 1964 metais Japonijoje - Sagami įlankoje rungtyniavęs "Skrajojančio Olando" jachtų klasėje jis su įgula (vairininkas A.Šelkovnikas) užėmė penktąją vietą.
      Miuncheno olimpinėse žaidynėse (1972 m.) "Star" jachtų klasėje V.Vasiljevas kartu su įgula (vairininkas B.Budnikovas) buvo devintas. Monrealio olimpinėse žaidynėse (1976 m.) startavęs katamaranų "Tornado" klasėje jis užėmė tryliktąją vietą.
      Aistringas buriuotojas nenustygdavo ir žiemą - vienas pirmųjų pradėjo galynėtis su vėjais užšalusiame Ladogos ežere, kur vykdavo jo iniciatyva organizuojamos ledrogių varžybos. V.Vasiljevas aštuonis kartus iškovojo SSSR ledrogių čempiono titulą. Jis buvo ir aukščiausios kategorijos teisėjas.
Buvusio varžovo, ilgamečio Klaipėdos buriavimo sporto federacijos vadovo Rimo Dargio pakviestas persikelti į uostamiestį V.Vasiljevas nuo 1983 metų savo patirtį perteikdavo vietos sportininkams, atsakingiausiems startams padėdavo rengti Lietuvos olimpinio buriavimo rinktinę.
      Klaipėdos aukštojo meistriškumo sporto mokykloje dirbęs V.Vasiljevas išugdė gausų būrį Lietuvą įvairaus rango varžybose garsinusių buriuotojų. Šalies čempionais tapo jo auklėtiniai R.Andrijauskas ir A.Burkšas ("Solingas), broliai Edmundas ir R.Gyliai ("Skrajojantis Olandas").
      Svarus V.Vasiljevo indėlis propaguojant burlenčių sportą - jo treniruojami klaipėdiečiai V.Čeponis ir V.Kloviškis skynė laurus šalies buriavimo regatose, buvo tapę ir SSSR čempionatų prizininkais.
Auklėtinių atmintyje V.Vasiljevas išliko kaip jautrus ir subtilus pedagogas, bendradarbiai jį prisimins kaip autoritetingą, puikiai išmaniusį buriavimo varžybų strategiją ir taktiką specialistą.
      V.Vasiljevo dėka Lietuvos pajūryje atgijo tarpukariu gyvavęs, bet vėliau užmirštas ledrogių sportas - sudominęs auklėtinius šia egzotiška žiemos sporto šaka, treneris ir pats nevengdavo paskraidyti ant Kuršių marių ledo, konstruodavo greitaeigius bujerius.
      Lietuvai atgavus nepriklausomybę, V.Vasiljevo auklėtiniai rungtyniavo Europos ir pasaulio ledrogių čempionatuose, ėmė dalyvauti tarptautinių šios sporto šakos federacijų veikloje.
Nepralenktas burių konstravimo ir siuvimo meistras V.Vasiljevas vos ne iki paskutinio savo atodūsio teikė kvalifikuotas paslaugas, patarimus sportinių ir kreiserinių jachtų įguloms. Baltijos šalių jachtklubuose jis buvo vadinamas "burių profesoriumi".
      Tvirtas bures V.Vasiljevas pasiuvo istoriniame žygyje per Atlantą dalyvavusiai, o vėliau ir pasaulį pirmą kartą apiplaukusiai jachtai "Lietuva". Jo sukonstruotos burės plaikstėsi buriuotojų Everestu vadinamą Horno kyšulį įveikusioje klaipėdiečių jachtoje "Aura".
      Į užtarnautą poilsį išėjęs, klastingos ligos pakirstas V.Vasiljevas nepalūžo - kaip ir anksčiau dirbo Smiltynės jachtklube - konsultavo sportininkus, buriavimo trenerius, privačių jachtų savininkus.
Liga garsaus buriuotojo ilgai neįstengė prikaustyti prie lovos - išplaukęs į Baltijos jūrą jis vairuodavo jachtą, sėdėdamas invalido vežimėlyje. Jūreivystės istorijoje tokių kapitonų būta nedaug.
      Buriuotojai reiškia gilią užuojautą V.Vasiljevo artimiesiems. Šviesus šio Lietuvos pajūrį pamilusio žmogaus atminimas išliks visų jį pažinojusių atmintyje.

NEKROLOGAS