Kas yra įprasta mums, pasirodo, gali būti labiausiai trokštama vertybė gyvenime. Kalbu apie potvynius. Mes Baltijoje jų neturime savaime. O visas likęs pasaulis tik ir svajoja pailsėti nuo jų. Anglijoje net yra susikūrusi speciali sekcija CA (Cruising Association), kuri vadinasi "Baltijos sekcija". Visi jie dūsauja, kad buriavimas Baltijoje yra labai malonus dėl to, kad joje nėra potvynių ir atoslūgių. Iš tiesų, tokių vietų pasaulyje yra mažuma, o mes net nežinome, kaip tai yra vertinama kitų. Tad gyvename dievo užantyje tikrąja to žodžio prasme. Kairėje matote dvi nuotraukas, darytas Šerburgo uoste. Viena atoslūgio metu, o kita potvynio metu. Laivai, pririšti prie tiltelio, kilnojasi kartu su potvyniais.
      Nors tiltelis ir labai keistas (nėra išėjimo į krantą), tačiau jis labai vaizdžiai demonstruoja, kiek pakyla vanduo (stulpai stovi nejudamai įkasti į dugną). Pavadinau juokais šį tiltelį "Robinzonų" tilteliu. Jame yra elektra, yra vanduo, net gal yra ir Interneto ryšys (sprendžiant iš antenos ant stulpo, tačiau prisišvartavęs prie jo nenueisi į barą krante ir neatsivesi svečių. Todėl niekas prie jo ir nestovi, nors marina prikimšta sausakimšiai. Stovi apie tūkstantis jachtų. Žinant, kad kiekviena jachta kainuoja vidutiniškai 40 tūkstančių eurų, mačiau mažiausiai 40 milijonų eurų kapitalą vienoje vietoje. Bet kišenėje nepadaugėjo.