Pasakojimai apie tai, kad užsienyje yra geriau, tėra švelniai pasodrintas pavydu lietuvių nacionalinis sportas, kaip ir posakis "pas kaimynus ir žolė žalesnė". Štai ištrauka iš kavinės meniu Austrijos kalnuose: mažas alaus - 2.2, didelis alaus - 3.3. Rodos pigu, jei lyginsi alaus kainas Lietuvoje (mažas alaus - 2.5, didelis - 3.5). Tačiau nereikia pamiršti, kad Austrijoje visos kainos yra Eurais, o ne Litais. Todėl nereikia būti Saliamonu, kad rastum skirtumą: kaina skiriasi 3.45 karto. Tad kodėl visi austrai nevažiuoja į Lietuvą atostogauti ir lėbauti? Turime puikius paplūdymius, nenusileidžiančius pajuodusiems Tenerifės pliažams (ten vietoj auksinio smėlio paplūdimys nuklotas juodu lavos smėliu). Ir vis vien, pilna pakrantė juodai aplipusių žmonių. Tikras kiaulynas, o žmonių marios. Ir kainos kandžiojasi. Priežastis - prestižas ir noras pasipuikuoti prieš save: "brangu, bet vis tiek aš čia. Aš sau galiu tai leisti. O kaimynas negali. Todėl grįžęs būtinai jam papasakosiu. Tik dar truputėlį čia pakentėsiu ir kamputyje pavalgysiu namie gamintų sumuštinių, o tada jau laikykitės - pasakojimams nebus galo".
       Austrijos kalnuose apie tris ketvirtadalius slidinėtojų yra iš Vokietijos, labai daug vengrų ir lenkų, tiek pat čekų, mažiau rumunų, dar mažiau bulgarų, keli olandai, ukrainiečiai ir rusai, dar mažiau lietuvių, latvių, estų ir suomių, bei nei vieno slovako, italo, ispano ar prancūzo.