Lietuviai nebūtų lietuviais, jei neįkištų savo trigrašio net į Kaliningrado 750-mečio jubiliejų. Jie dovanų miestui atvežė Liudviko Rėzos paminklą, kurį ir atidengė kartu su rusų astronautu Leonovu šeštadienį, liepos 1 dieną. Rado tam ir priežastį - istorinius lietuvių ryšius su Karaliaučiumi. Juk dar 1531 metais bažnyčiose buvo įvestos pamaldos lietuvių kalba. 1542 metais Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Branderburgietis parsikvietė iš Vilniaus A. Kulvietį savo patarėju ir pavedė jam rūpintis švietimo reikalais. Kulvietis vadovavo aukštesniajai akademinei mokyklai, kuri 1544 metais buvo perorganizuota į Karaliaučiaus Universitetą. 1547 metais Karaliaučiuje buvo išleista pirmoji knyga lietuvių kalba - M. Mažvydo "Katekizmas", 1653 metais - pirmoji lietuvių kalbos gramatika (D.Kleino "Gramatika Litvanica"), 1706 metais - pirmoji grožinė knyga lietuvių kalba (J. Šulco "Ezopo pasakėčios"). Po to 1818 metais Kristijono Donelaičio "Metai", Liudviko Rėzos parengtas pirmasis lietuvių liaudies dainų rinkinys "Dainos". Mažojoje Lietuvoje virė lietuvių kultūrinis gyvenimas. Šiai dienai jis nenustojo egzistuoti. Galima tik pasidžiaugti, kad prie "slaviškosios kultūros" dar turi galimybę atsirasti naujų "iki slaviškosios kultūros" paminklų buvusiame Karaliaučiuje. Visi džiaugėsi iškrėtę tokią išdaigą ir juokavo ta tema.

P.S. Dešinėje nuotraukoje su raudonų plytų pastatu geltona iškaba skelbia, jog tai padangų vulkanizacija.