6-as vaizdas iš 18-os vaizdų
"Kaliningradas 2005 vasara"
Atgal
Stop
Toliau

   Įplaukėme į vartus. Jie yra tokie platūs, kad net nejauku. Išplaukiantis lenkų keleivinis katamaranas atrodė visai mažytis molų fone. Farvaterio gylis - 24 metrai. Nuo kairiojo (šiaurinio) molo į mus žvelgė vienas iš slaviškosios kultūros paminklų - Petro Pirmojo statula. Šalia jos - pavėsinė su alaus reklama. Žmonės ramiai vaikščiojo molu ir, atrodė, kad tai eilinis uostas, o ne į vakarus nukreiptas "taranas".

   Priartėjome prie kairiojo kranto, kuris yra vaizdingesnis. Gražus švyrutėlis su šalia esančiu nameliu ir dispečerine traukė akį. "Atleiskite, mes čia pirmą kartą ir nežinome, kur randasi pasienio kontrolės punktas",- paklausiau dispečerio. Jis paaiškino, o po kelių minučių 72-jame kanale pasigirdo pasieniečių balsas. Perėjome į 64-ajį kanalą ir pasieniečiai smulkiai nupasakojo - kaip juos rasti: pamatysite iš karto, plaukite ten, kur parašyta "Duty Free" (raudonos linijos pabaiga paveiksliuke žemiau).

   Priplaukėme krantinę, apkarstytą įprastais Sovietmečiui juodais guminiais cilindrais-amortizatoriais. Pusė krantinės buvo žema. Bet amortizatoriai kabėjo taip aukštai, kad mūsų jachta būtų rėmusis į juos lėjerių stovų viršūnėmis, tad prisišvartavome prie aukštosios. Tilpome kaip tik tarp dviejų įkypai kabančių amortizatorių. Į 3 metrų krantinę išlipau laipteliais, kur jau manęs laukė uniformuota pareigūnė su peroksidine šukuosena, gražiomis blizgančiomis nailoninėmis kojinėmis, kyšančiomis iš po žalio mini sijono ir aukštakulniais. "Užpildykite šiuos popierius", - tarė jinai mandagiai, - "Tai truks neilgai".