Vytautas Sliogeris Pro Memoria

    Įgijęs kreiserinių jachtų kapitono diplomą Vytautas ne tik pats aktyviai buriavo po Baltiją, bet ir mokydavo to savo draugus, jaunesnius klaipėdiečius. Jis buvo nuolatinis Kuršių marių regatų dalyvis.
    Baltijos jūroje V.Šliogeriui nekart teko stovėti prie garsiausios šalies kreiserinės jachtos "Lietuva" vairo - šiam patyrusiam buriuotojui draugai ne viename reise buvo patikėję atsakingas kapitono pareigas.
    Iš Vytauto jūroje ir krante sklido energija, persmelkta nepažabojamo laisvės ilgesys. Jis nuoširdžiai džiaugėsi, kai palankių istorijos vėjų sulaukę klaipėdiečiai buriuotojai jachta "Lietuva" pirmąkart įveikė Atlanto vandenyną, o vėliau pirmieji apiplaukė ir aplink pasaulį.
    Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Vytautas visa širdimi įsiliejo į naują gyvenimą. Būtent jis Klaipėdoje pirmasis suskato gaivinti pamirštą jūrų skautų veiklą - mokė buriuoti vaikus, kartu su jais plaukė į jūrą.
    Meilė uostamiesčiui Vytautas greičiausiai paveldėjo iš tėvo karininko Vaclovo Šliogerio - aktyvaus Klaipėdos sukilimo dalyvio, pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos adjutanto, kurį likimas po karo nubloškė į tolimąją Australiją.
    Žodžių į vatą niekada nevyniodavęs, kompromisų su sąžine nepripažinęs V. Šliogeris tuo pat buvo eruditas, tikras "jūrų inteligentas", iš kurio visi mokėsi kultūringo elgesio, tik jam būtingo elegantiško bendravimo manierų ir kamerinėse jachtų erdvėse, ir viešose auditorijose.
    Sunku be Vytauto įsivaizduoti Lietuvos buriuotojų sąjungos atgimimą. Visa galva panyręs į visuomeninę veiklą jis buvo aktyvus Smiltynės jachtklubo tarybos narys, tarptautinės buriuotojų asociacijos "Cruising association" garbės konsultantas.
    V.Šliogeris talentingai valdydavo ir plunksną - rašydavo įdomius straipsnius istorijos, marinistikos kultūros paveldo, fortifikacijos, buriavimo temomis, patarimais mielai padėdavo kitiems autoriams.
    Daug žinojęs apie jūrinį buriavimą, didelę navigacinę praktiką sukaupęs Vytautas nuoširdžiai konsultavo ir prieš kelerius metus knygynuose pasirodžiusio pirmojo lietuviško buriavimo vadovėlio rengėjus.
    Viename iš paskutiniųjų reisų V.Šliogeris su ištikimąja savo gyvenimo drauge Laima, jachta nusigavęs anapus Baltijos, vėliau ežerais ir kanalais nuo Geteborgo iki Stokholmo įveikė visą Švediją.
    Daugelio Klaipėdos buriuotojų, jūreivystės temomis žurnalistų atmintyje Vytautas visada išliks kaip nuoširdus bičiulis, įdėjų bendramintis, neužmirštamų jūrinių kelionių ir kitų prasmingų projektų įkvėpėjas.
    Netekties valandą nuoširdžiai užjaučiame jo mielą žmoną Laimą, sūnų Kristupą ir kitus artimuosius.
Klaipėdos jūrinių buriuotojų klubas,
Lietuvos marinistikos žurnalistų klubas "Marinus"

--------------------------------------------
    Vytautas Kazimiras Šliogeris buvo vienas Sąjūdžio iniciatorių Klaipėdoje, miesto Sąjūdžio tarybos narys. Dalyvavo atkuriant Lietuvoje skautus, įkuriant "žaliaraiščių" organizaciją.
    1990 m. kovo mėnesį įstojo į Klaipėdos savanorių rinktinę, paskirtas pasienio apsaugos grupės vadu.
    1990 kovo 18 d. kaip savanorių būrio vado pavaduotojas dalyvavo žygyje į Panemunę, kur savanoriai, vilkintys lietuviškomis karinėmis uniformomis, įvykdė pirmąją užduotį - įrengė pasienio postą su Rusijos Kaliningrado sritimi, tuo de facto atstatė Lietuvos Respublikos sieną Jurbarko-Rusnės ruože.
    Prieš 1991-ųjų sausio įvykius organizavo Rusijos karinių objektų žvalgybą. Įvykių metu vadovavo "žaliaraiščiams" Klaipėdos merijos gynėjams, o užėmus Vilniaus televizijos centrą buvo pasiųstas organizuoti Girulių TV centro vidaus gynybą.
    Šiose operacijose pademonstravo organizuotumą, šaltakraujiškumą, drąsą. Lietuvos atsargos karininkų sąjungos centro valdybos ir Klaipėdos apskrities skyriaus valdybos narys, aktyviai dalyvavo patriotiniame darbe ir propaguojant karo istoriją.
    Klaipėdos atsargos karininkų sąjungos valdybos nekrologas >
--------------------------------------------

    Mirė Vytautas Šliogeris. Senoji Klaipėda neteko vieno iš savo simbolių, kaip reta įaugusio į miesto gyvastį.

Vytautas Šliogeris
    Gimęs Kaune 1943 metų gegužės 01 d., Lietuvos kariuomenės pulkininko šeimoje. 1966 baigė Kauno politechnikos institutą, nuo 1969 metų pardėjo dirbti Paminklų konservavimo institute- aktyviai dalyvavo Liaudie buities muziejaus Rumšiškėse projektavime. 1972 metais pradėjo dirbti naujai sukurtame Klaipėdos Paminklų konservavimo institute, vėliau „Restauravimo centre“ vyriausiuoju architektu. Pastaruoju metu dirbo UAB „Klaipėdos projektas“. Tyrė ir paruošė dokumentaciją Neringos forto, Klaipėdos miesto bastionų, Klaipėdos pilies, Kretingalės bažnyčios, Dovilų bažnyčios statybai ir restauravimui, tyrė ir puoselėjo Klaipėdos, Mažosios Lietuvos ir Neringos kultūrinį paveldą.
    Paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 metų kovo mėnesį, įstojo į Klaipėdos savanorių rinktinę.
    Buvo Lietuvos atsargos karininkų sąjungos narys, Lietuvos architektų sąjungos narys, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos narys, Lietuvos restauratorių sąjungos narys, Rotary klubo “Klaipėda” narys, visa širdimi mylintis jūrą buriuotojas- jachtklubo tarybos narys, tarptautinės buriuotojų asociacijos „Cruising association“ garbės konsulas Lietuvoje, ne vieną jauną architektą paskatinęs pamilti bures.
    Netekome žmogaus visa širdimi atsidavusio Klaipėdos miestui, mylėjusio savąjį miestą ir giliai kentėjusį dėl jam daromų žaizdų. Netekome tikro profesionalo, giliai suvokiančio savo profesijos svarbą ir atsakomybę. Netekome aukštos erudicijos intelektualo nesiveržusio pigiai žibėti šiandienos šurmulyje, bet puoselėjusį ir dalijusį kitiems žinias ir šviesą.
    Didžiuliui būriui jo draugų, kolegų ir bendradarbių Vytauto atminimas padės išlikti tauresniems, sąžingesniems ir atsakingesniems savo gyvenime ir profesijoje. Klaipėdos senamiestyje neišnyks jo atlikti darbai, o mes jį pažinoję dar ilgai prisiminsime Vytauto gunktelėjusį siluetą plaukiantį senaisiais skersgatviais.

Klaipėdos architektų sąjunga
Kolegos, bendradarbiai, draugai