Tai Nauticat-o sala. Jos raktą turi kiekvienas Nauticat savininkas. Saloje yra namelis ir tikra suomiška pirtis. Peizažas - šiaurinis. Akmenys, pušys, retos spalvingos gėlės, grynas oras ir tyla. Tyla, kurios visi pasiilgsta gyvendami miestuose. Norėtūsi tenai sugrįžti. Nors..., gera ir taip - prisiminti buvimą joje.
       Labai seniai, kai plaukiau Giotės kanalu skersai visą Švediją, patekau į Gioteborgą. Laikas buvo grįžti namo jūra. - "Kas yra įdomaus pakeliui?",- paklausiau vietinio švedo. - "Yra unikali sala, kurią rekomenduoju jums aplankyti",- atsakė jis. - "O kas joje tokio unikalaus? Pilis, gyvūnija, augmenija?". - "Ne, ten tiesiog plikas akmuo jūroje. Ir daugiau nieko". Tada nustebau - ko reikėtų plaukti į dievo užmirštą salą. Dabar žinau - paklausyti tylos.