Artimiesiems ir visai sporto visuomenei tai skaudi netektis - vos peržengęs penkiasdešimtmečio ribą, iš gyvenimo pasitraukė, atrodo, dar taip neseniai šauniomis pergalėmis įvairaus rango regatose Lietuvos ir Klaipėdos vardą garsinęs buriavimo profesionalas.

Tėvo buriuotojo ir brolių pavyzdžio įkvėptas dešimtmetis Saulius Klaipėdoje pirmą kartą įlipo į jachtą ir nuo to laiko su vėjais galynėjosi iki paskutinės savo gyvenimo akimirkos, palikdamas gilų pėdsaką Lietuvos buriavimo sporto istorijoje.

Fenomenalia intuicija jūroje ir fizine ištverme garsėjęs S.Tamkvaitis net vienuolika kartų buvo tapęs Lietuvos čempionu sportinių jachtų "Finn" klasėje. Vėliau jis skynė ne mažiau įspūdingas pergales jachtų "Soling" ir katamaranų "Tornado" lenktynėse.

Lyg meteoras Saulius įskriejo į Sovietų Sąjungos buriavimo elitą, tais laikais dažniausiai prieinamą tik Maskvos ir Leningrado atstovams. Lėšų ir gero inventoriaus stoka varžė talentingo sportininko galimybes, tačiau ryžtas ir aistra įveikdavo kliūtis.

1971 metais tapęs SSRS jaunimo čempionu jachtų "Finn" klasėje Saulius įrodė, kad mažų Baltijos šalių pasiuntiniai gali įveikti sovietinių sporto funkcionierių globojamus autoritetus. S.Tamkvaitis - pirmasis buriuotojas, kurio vardas buvo įrašytas į lietuvišką enciklopediją.

Baigęs aktyviai sportuoti S.Tamkvaitis burių nepadžiovė - sėdo į kreiserines jachtas, daug metų sėkmingai lenktyniavo šalies ir tarptautinėse regatose. "Galvės" įgula laimėjo ir prestižinę Varnemiundės regatą Vokietijoje. Po šios pergalės S.Tamkvaitis su savo draugais tapo vienais pirmųjų Lietuvos buriuotojų, kuriems už aukštus pasiekimus buvo suteikti tarptautinės klasės sporto meistrų vardai.

Netikėta Sauliaus žūtis po burėmis dvelkia simbolika - jūros dvasia persmelktas buriuotojas nestygdavo krante. Jachtklubas Smiltynėje buvo antrieji namai. Tapęs jachtos "Vakarė" kapitonu, jis išraižė Baltijos platybes, buvo aplankęs beveik visus aplinkinių šalių uostus.

Sąjūdžio laikais S.Tamkvaitis su bendraminčiais laužė Lietuvos buriuotojus nuo pasaulio skyrusią geležinę uždangą - 1989 metų vasarą dalyvaudamas istoriniame žygyje per Atlantą, jachta "Lietuva" jis sėkmingai įveikė vandenyną maršrutu Niujorkas-Klaipėda.

S.Tamkvaitis su dviem savo broliais buriuotojais rengėsi apiplaukti ir pasaulį. Deja, svajonei nebuvo lemta išsipildyti. Į šią kelionę Saulius norėjo paimti ir sūnų Vilių - nuo mažumės pradėjęs buriuoti jaunuolis buvo ir jam lemtingame reise.

Saulius nebuvo iš tų, kurie žodžius vyniojo į vatą. Subtiliu humoru pasodrintą teisybę, jis išsakydavo atvirai, nieko nebijodamas. Draugų pagarbą jis pelnė už tiesų savo būdą ir principingumą. Per smarkiausius štormus jūroje su šiuo žmogumi visi jautėsi saugiai.

S.Tamkvaitis skaudžiai išgyveno, kad atgavusioje nepriklausomybę Lietuvoje buriavimo sporto prestižas ėmė smukti, ir džiaugėsi geromis permainomis. Propaguodamas buriavimą jis į jūrą plukdydavo vaikus. Jachta "Vakarė" Baltijoje būriavo apie tūkstantis žmonių.

Skaudu, kad išplaukęs į rudens vėjų laižomą Baltiją Saulius netikėtai pakeitė savo gyvenimo laivo kursą, pasukdamas jį amžinybės link. Į paskutinę kelionę buriuotoją lydėjo žuvėdros ir jūros bangų mūša.

Lietuvos buriuotojai reiškia gilią užuojautą tragiškos netekties prislėgtai velionio šeimai ir artimiesiems. Šviesus S.Tamkvaičio atminimas išliks visų jį pažinojusių žmonių širdyse.

Velionio palaikai pašarvoti Joniškės gatvės rūmų patalpose. Karstas išnešamas šiandien 12 val.

Lietuvos buriuotojų sąjunga
Klaipėdos jūrinis buriuotojų klubas

P.S. Sauliaus gyvybė nutrūko prie rusų naftos platformos 2002 metų rugsėjo 14 dieną, 23:15.

Nekrologas Klaipėdos laikraštyje 2002 rugsėjo 17 d.
Pro Memoria
Saulius Tamkvaitis

Rudens regata Baltijoje, kur eikliausios Lietuvos kreiserinės jachtos varžėsi dėl kapitono Stasio Marcinkevičiaus taurės, buvo paskutinė klaipėdiečiui Sauliui Tamkvaičiui - atvirose jūros platybėse netikėtai nustojo plakti garsaus buriuotojo širdis.