Nigerija 2002-01

jam atsidėkoti. 5% jūsų ekonomijos bus pakankamas atpildas jūsų vietiniam draugui. Taigi, būdamas užsieniečiu, o dar baltuoju, tikėkitės visur būti paprašyti sumokėti mažiausiai dvigubai.

Jūsų vietinis draugas gali jums padaryti ir kitokių paslaugų. Pavyzdžiui - paprašykite jį jus lydėti visur. Tokiu būdu išvengsite begalės smulkių pinigų prašytojų gatvėse. Einant su vietiniu jie dažniausiai neatakuoja. Tačiau tenka jums sustoti, arba pradėti fotografuoti, kaip tuoj pat pradeda telktis minia. Tai pavojinga Lagose. Nors Viktorijos saloje, kur buvo mūsų partnerių ofisas, atrodo buvo saugu. Bet prie vartų visada budėjo sukarinta apsauga. Visur. Vieną kartą buvau išėjęs pasivaikščioti po pietų vienas be palydos. Toli nenuėjau, nes buvo labai karšta. Niekas prie manęs nepriėjo, neužkalbino, nes aplinkui buvo tuščia. Pasisekė. Kitaip yra žemyne. Lagose mano vietiniai draugai išpirko mano fotoaparatą, o gal ir mano baltą subinę, už 500N. Konfliktas kilo, kai aš pradėjau fotografuoti gatvės muzikantus. Jų būgnelių garsas pritraukė ne tik smalsuolius prekiautojus aplinkui. Bet ir "tvarkos" palaikytojus - reketininkus, kurie Lagose vadinami "regiono berniukais" (area guys). Šie 16-20 metų amžiaus paaugliai apiplėšinėja žmones juos sumušdami tamsiu paros metu, daro smulkias vagyste, kartais gali ir sužeisti peiliu, bei renka mokesčius iš gatvės prekiautojų už ramią prekybą. Taigi, šie vaikinai netruko prisistatyti, išgirdę triukšmą. Priežastį jie rado tuoj pat - baltasis naivuolis su fotoaparatu ir vietinė palyda. Taigi,- užtvėrė kelią ir pareikalavo meninių nuotraukų apmokėjimo, grasindami, kad aparatas bus atimtas, o gal ir žmonės sumušti. Taigi, mano vietiniai draugai ištraukė 500N banknotą iš mano banko (jis buvo patikėtas vienam iš jų, kad aš tų pinigų net neturėčiau), ir padavė vienam iš jaunuolių. Šis tuoj pat puolė bėgti. Jo draugai puolė vytis ir mūsų kelias iki automobilio atsilaisvino. Keli miestiečiai net palydėjo mus iki automobilio saugumo sumetimais. Tiesa, prie automobilio jie parašė simbolinio atlyginimo už jų paslaugą. Tačiau buvo draugiški.

Nigerijoje, o ypač dideliuose miestuose - žmonių perteklius. Visoje šalyje gyvena apie 126.6 mln žmonių (pavyzdžiui Rusijoje tik 105 mln). Daugiausiai jų susitelkę didžiuosiuose miestuose. Sakykim Lagos turi apie 12 mln gyventojų. Ir tai ne sostinė (sostinė žemyno gilumoje ir vadinasi Abuja). Skurdžiai ir turtingi gyvena šalia: turčiai prabangiuose namuose, o bėdžiai - lauke už jų tvoros. 45% gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos (57 mln.) Gatvėje jie nakvoja, gamina valgyti, prekiauja ir atlieka visus gamtinius reikalus. Jie gali ir jums pagaminti valgyti. Tai kainuos apie 30N. Tačiau viešbutyje už omletą nuo jūsų nuplėš 300N, už tirpio kavos puodelį - 150N. Pupelių kavos ten neteko matyti. Kaip, beje, ir sriubos.

Nors pagal oficialią statistiką bedarbių skaičius siekia 28%, iš tikro bedarbystė sudaro 60%. Iš kitos pusės aš buvau nustebintas, susitikęs su anglišką išsilavinimą turinčiais vietiniais gyventojais, kalbančiais tarme, kuria kalba Anglijos karalienė. Tiesa, oficiali Nigerijos kalba - anglų. Tačiau ne visi ją gali suprasti. Mano kolega amerikietis teigė, kad supranta juos sunkiai. Tačiau man netruko ilgai atrasti, kad kai kuriuos žodžius jie taria taip, kaip jie parašyti (skaitant lietuviškom raidėm). Tai atradus pasidarė lengva. Pavyzdžiui žodis "fun" angliškai tariasi "fan", tačiau afrikiečiai jį taria "fun". Paprasta.

Amžiaus vidurkis Nigerijoje - 51 metai. 44% gyventojų yra iki 14 metų, dar 54% - tarp 14 ir 64 metų amžiaus. Ir tik 2% - virš 64 metų amžiaus. Darbingi žmonės sudaro 66 mln arba 52%. Kiekviena moteris vidutiniškai turi 5.57 vaikus. Infekuotų AIDS yra 2.7 mln. Oficiali infliacija sudaro 6.5% (2000 duomenimis). Tačiau girdėjau, kad iš tikro ji sudaro apie 30%. Nigerija eksportuoja už 22.2 bilijonus USD ir importuoja už 10.7 bilijonų USD per metus (2000m). Skola užsieniui sudaro 32 bilijonus USD. Militrarizacijai Nigerija skiria 10% BNP (Bendras Nacionalinis Produktas = 117 bilionų USD 2000m.). Vidutinis uždarbis per metus - 950USD, arba 9'183N per mėnesį, arba 316 Litų per mėnesį (nors vietiniai šneka, kad tai tik 6'000N per mėnesį, arba 207 Lt). Šalis netelefonizuota. Vienas telefonas tenka 50km radiuso sričiai. Todėl per 8 mėnesius GSM Operatoriai pritraukė virš 800'000 abonentų (MTN - 400'000 (Pietų Afrikos Respublika, Vodafone, 11-oje miestų); Econet - 400'000 (valstybinė, 12-oje miestų) ir Nitel - 50'000 (valstybinė, buvęs monopolistas, 2-uose miestuose: Lagos ir Abuja)). Tapti abonentu - reikia sumokėti 10'000N arba 345 Litus. Telefonai irgi brangūs. Ryšys fragmentiškas ir trūkinėja. Bankų yra apie 100. Pagrindiniai: Central Bank of Nigeria, 1st Bank, Union Bank of Nigeria, United Bank of Africa. Tačiau su bankinėmis kortelėmis - problema. Geriau turėti kelionėje grynus USD. Su kortelėmis net viešbutyje neapsimokėsite. Nigerijoje yra leidžiama vietinė kortelė "ValueCard". Egzistuoja 3'000 vietų, kur jomis galima apsimokėti. Viso yra 30'000 kortelių turėtojų.

Visas Nigerijos sausumos plotas sudaro 910'768 kvadratinių kilometrų (arba 14 Lietuvų). Geležinkelių ilgis - 3'500 km. Kelių ilgis - 194'000 km iš kurių 1'200 km yra geros kokybės. Šiaip gatvės mieste yra išvagotos "išvirkščiai gulinčių policininkų", t.y - tai ne iškilimas, kad vairuotojas pristabdytų automobilį, o skersai einantis griovys kas 50-100 metrų. Kai kurie grioviai tokie gilūs, kad mašina įvažiavusi į duobę, dugnu liečia žemę, o įvažiavusi užpakaliniais ratais - dar dunkteli į žemę ir bagažinės dugnu. Centrinė Lagos gatvė (bent taip ją pavadino mane lydėję vietiniai) atrodo lyg būtų apsupta griuvėsiais. Pati gatvė pusiau asfaltuota, pusiau pavirtusi purvo upe. Daug geresnė situacija salose. Ten gatvės asfaltuotos. Tik grioviai trukdo eismą. Ir visiškas nebuvimas kelio ženklų. Būnant Nigerijoje man teko matyti vieną vienintelį šviesoforą. Ir jis neveikė. Tai buvo vienintelis ženklas iš visų man pažįstamų kelio ženklų, kuriuos pastebėjau Lagos mieste. Vairuotojai 5% vairavimo laiko važiuoja su įjungtu garso signalu. Kelio pirmumo teisę įgauna tas, kuris įžūliau užkiša savo automobilį kitiems automobiliams prieš nosį. Nepaisant to - nemačiau nei vienos avarijos. Tur būt todėl, kad greičiai labai maži ir retai mieste siekia 40 km per valandą dėl kamščių. Trafikas Lagose toks sunkus, kad mano draugams norint pasiekti ofisą, tenka važiuoti dvi valandas su mašina, tuo metu nuvažiuojant tik 15-os kilometrų atstumą. Kartais per valandą, pagal jų pasakojimus, jiems pasiseka davažiuoti iki sekančio elektros stulpo toje pačioje gatvėje. Mašinos netvarkingos. Jų teršalai tvyro ore. Labai daug WV transporterių, kurie varomi dyzeliu ir vežioja žmones. Žmonės kyšo iš visų vietų: langų, durų, užpakalinių durų. Reikalui esant - staigiai iššoka, pastumia autobusiuką ir, varikliui užsivedus, vejasi automobiliuką, kad jis jų nepaliktų.

Pagal visas tarptautines normas pasiskiepijau. Skiepai kainavo apie 360 Lt. Skiepijausi nuo geltonosios karštinės, Hepatito A ir B (dar reikės pasidaryti du skiepus po mėnesio ir po 6 mėnesių), nuo šiltinės. Taip pat gėriau vaistus nuo maliarijos (Lariam) savaitę prieš kelionę, kelionės metu ir reikia gerti po tabletę į savaitę tris savaites sugrįžus. Žodžiu vien skiepams rods sueis apie pusę tūkstančio litų. Taigi, malonumas brangus. Bet ir įspūdžiai neįkainuojami.

Pabaigai. Daugelis klausia, ar yra kokie nors kultūriniai skirtumai tarp mūsų ir jų? Taip yra. Bet ne maitinimesi ar kituose poreikiuose. Daugiausiai pasaulėjautoj. Jaučiasi, kad tai dideli ir naivūs vaikai su neišvystytu atsakomybės jausmu. Jie nėra pilnai prognozuojami, yra vaikiškai patiklūs ir kitą kartą naivūs. Labai emocingi ir smalsūs. Nori žinių ir gerbūvio tuoj pat. Įsivaizduoja, kad jei vienas viską perpras, pasikeis visa jo aplinka. Ir aplinkiniai pasikeis. Ir jų pasaulis per vieną naktį staiga priartės prie idealo. Štai tokie yra žmonės, gyvenantys šalyje vardu Nigerija.