Pradžioje buvo žodis: "Ieškau tokio pat nuotykių ieškotojo, kaip ir aš",- tarė Šarūnas telefonu kovo pradžioje. Jo naujoji Bavaria 37 stovėjo Sukošano jachtklube Kroatijoje (prie Zadaro) ir ruošėsi sausuma kirsti visą Europą, kad Balandžio pabaigoje paliestų dugnu Baltijos jūros vandenį. Išvykome penktadienį, kovo 29-ą po darbo ir jau šeštadienį mėgavomės saule Sukošane. Kelias per Lenkija iki Varšuvos tradiciškai duobėtas, siauras ir negreitas. Nuo Varšuvos Katovicų kryptimi atsiranda dvi skirtingos juostos. Tačiau inžineriškai jis apskaičiuotas maksimaliam 110 km/h greičiui. Miestuose greitis ribojamas 50 km/h. Keliuose - 90 km/h, o greitkeliuose - 110 km/h. Už kelius mokėti nereikia. Čekijoje renkamas kelių mokestis (100 Kronų arba 11.56 Lt dešimčiai dienų. Mokama degalinėse). Keliai daug geresni. Austrijoje irgi keliai mokami (7.66 EU, arba 26.58Lt devynioms dienoms. Mokama degalinėse). Miestuose greitis 50, greitkeliuose - neribojamas. Slovakija ir Kroatija iki Zagrebo irgi patogi važiuoti. Keliai mokami. Mokama specialiuose įvažiavimo-išvažiavimo taškuose. Galima mokėti vietine valiuta, arba Eurais. Paskutinis etapas (300 kilometrų) nuo Zagrebo iki Zadaro vingiuoje kalnų keliu, kuris yra vietinio kelio klasės (po vieną automobilį kiekviena kryptim). Mums pasisekė jame išlaikyti 63 km/h vidutini greitį. Kroatai net su didžiuliais sunkvežimiais moka važinėti greitai, tačiau įkalnėse ir galingi varikliai nepadeda.

Jachta patogi: trys kajutės ir kajutkompanija. Stiebas 15 metrų aukščio nuo denio. Buringumas - 60 kvadratinių metrų. Svoris - 7 tonos. Jachtos ilgis - 11 metrų. Didžiausias plotis - 3.8 metro. Variklis Janmar 28 arklio jėgų su nesusikleidžiančiu sraigtu.

Sekmadienį išplaukėm bandomajam plaukiojimui netoli jachtklubo, o jau pirmadienį patraukėm į Murterio salą - 22 jurmylės į pietus. Ištaigingas jachtklubas, gražus senovinis miestukas su siuarom gatvelėm be šaligatvių, kuriose išsitenka pagal plotį tik vienas automobilis. Tiesa, kainos Kroatijoje kandžiojasi. Para stovėjimo jachtklube kainuoja apie 120 litų. Restonae mėsos patiekalas - 40 litų, žuvies patiekalas - 120 litų, alus - 7 litai. Taigi, geriau maitintis laive. Produktai supermarkete tik 10-20% brangesni, nei Lietuvoje. Todėl visi buriuotojai taip ir daro - stovi prie kranto ant inkarų, maitinasi laivuose ir kojos pas "uklošanus" nekelia. Tiesa, "uklošanais" kroatus praminiau aš dėl to, kad jie nesišypso, nekalba ir vaikšto panarinę galvas (rusiškai "pod uklonom"), lyg būtų gyvenimą pametę.

Adrijos jūra Kroatijoje labai rami. Krantą nuo atviros jūros skiria net trys eilės salų masyvų, išdėstytų paraleliai kranto linijai. Todėl įspūdis toks, lyg plaukiotum vidutinio dydžio ežere. Visur gilu (30-80 metrų) ir tos retos vietos, kur gyliai sumažėja iki 5 metrų, puikiai pažymėtos. Vanduo tikrai sūrus. Užtiškę lašai palieka išdžiūvę baltus plėmus, kurie lengvai nusibraukia nuo medžiagos, subyrėdami į dešimtis kristaliukų. Atrodo, kad druskos koncentracija vandenyja siekia 1/10 jo tūrio. Todėl maudytis toli nuo gėlo vandens, manau, yra pavojinga, - po tokios maudynės žmogus gali negyvai užsikasyti. Man taip buvo, kai išsimaudžiau Atlanto vandenyne laukiniame pliaže. Teko kentėti, kol negrįžome į viešbutį. Tada pirmas darbas, kurį padariau, - greitai šokau po dušu nuplauti graužiančios druskos.

Buriavimo ir charterio sezonas Kroatijoje prasideda balandžio pradžioje. Vidutinė oro temperatūra dieną šešėlyje siekia 19 laipsnių šilumos. Taigi, beveik šilta. Tačiau kroatai dar vaikšto su striukėmis, o ir buriuotojų labai mažai. Iš maždaug 1500-2000 laivų Sukošano jachtklube matėm judančius kokius 6-8. Daug vokiečių, austrų. Yra kelios lenkų jachtos - matėm garsųjį lenkišką Conrad-30.

Peizažas Kroatijoje nuobodus. Kalnai ir salos atrodo taip, lyg dievulis būtų vietomis pylęs skaldą, kol susidarys lygiašonis gūbriukas. Ant tos skaldos beveik niekas neauga. Visur skurdi žolė ir vienas kitas medelis. Visos salos išraizgytos tvoromis, žmonių sudėtomis iš stambesnių skaldos gabalų. Ilgai svarstėme, kas tai per tradicija,- tuščioje vietoje tverti tvoras. Nieko nesugalvoję paklausėm vietinių. Tie ir išdavė paslaptį - tokiu būdu kaupiama ir saugojama nuo vėjo erozijos žemė. Joje auginami alyvmedžiai.

Oro sąlygos Kroatijos Adrijoje - pačios ramiausios iš visos viduržemio jūros. Bet tik tol, kol nepradeda pūsti Bora - šiaurės, šiaurės rytų šaltas stiprus vėjas. Šaltoms oro masėms besileidiant nuo kalnų ir maišantis su šiltos jūros oru vėjas pagauna taip niršti, kad kalnų tiltais važiuojančius atomobilius rimtai mėto į šonus. Ženklai draudžia didelį buringumą turintiems automobiliams tokiu oru važiuoti tiltu ir nukreipia juos aplinkeliu. Teko ir mums paragauti šešiabalio Boros šėlsmo, gūsiuose siekiančio ir 7 balus pagal Bofortą.

Tačiau kelionės yra kelionės. Jos visada palieka naujus įspūdžius. Šį kartą didžiausią įspūdį paliko Zadaro miestas. Matosi, kad senovėje tai buvęs graikų ar romėnų miestas. Bent jau taip byloja išlikusi architektūra bei miesto grindiniai, iškloti marmuru, kuris net blizga nuo amžių poliravimo praeivių kojomis. Istorija byloja, jog Romos valstybės egzistavimo pradžioje (IV amžius prieš Kristų) Adrijos jūros rytinėje pakrantėje gyveno skurdi karinga tauta. Ji puldinėjo Romos valstybę iš šiaurės, kol galiausiai neužkariavo Romos ir jos nesudegino. Tada ši tauta asimiliavosi su romėnais, perėmė jų kultūrą, atstatė Romą ir prisidėjo prie Romos imperijos susiformavimo. Tiesiog kaip pagal posakį: "karalius numirė,- tegyvuoje karalius".

Taip pat pasirodė neįprastai žmonių laidojimo būdas. Čia niekas neužkasa karsto. Jis įkeliamas į iš anksto paruoštą nišą, arba išbetonuotą duobę, kurioje standartiškai keliais aukštais sudedama iki 5 karstų. Anga užslegiama betonine arba akmenine plokšte. Senovinės kapinės atrodo lyg betonuota aikštelė, ar Vokietijos autobano atkarpa, nuklota betoninėm plokštėm, ant kurių parašyta, kas po ja guli. Jokių antkapių. Lygu. Naujesni kapai turi antkapius - vieną visam kapui, kur guli visų kartų palaikai. Bet tik giminių. Žmonos ir vyrai laidojami atskirai - prie savo giminių.

Jaučiasi, kad Kroatija labai karštas kraštas. Auga pietų augmenija. Žmonės tamsaus gymio, taikūs ir ramūs. Tačiau į juos bežiūrint kažkur pasamonės kertelėje glūdi nuojauta, kad tai tik išorinė ramybė. Kad saulės radiacija yra padariusi jų sąmonėje neigrįžtamus pakitimus, kurie gali šiuos žmones priversti viską metus pradėti šokti Zorbų šokį, trypiant minios kojoms dulkėse, arba atlikti dar kokį nors nenuspėjamą veiksmą. Kitaip kaip paaiškinti tai, kad visi jų namai panašūs į statybvietes. Kaip paaiškinti tai, kad neseniai mūryta eilė plytų palikta nebaigta, nors joje betrūksta įstatyti vieną vienintelę plytą...

Kiekvienas pasiturinti kroatas pradžioje stengiasi įsigyti gerą automobilį (kaipir lietuvis). Tik po to rūpinasi savo būstu. Tačiau būstai nepasižymi grožiu ar tvarka. Tik orientuoti į turistų priėmimą būstai kažkiek primena europinius. Paprastų gi kroatų būstai maži. Iš uždangstytų medinių sutrūnijusių žaliuzių tankio sienose bei sienų konfigūracijos galima spręsti, kad viduj kambariukai tėra tik kokių 4-8 kvadratinių metrų. Labai daug jaunimo, o tiksliau paauglių. Jie daugumoj motorizuoti motoroleriais. Salose automobilių mažai. Daugumoj tai pirmieji Fiatai (panašūs į Zaporožietį - "muilinę"). Daug Renault-5 - irgi mažas automobiliukas. Nuostabu yra tai, kad salose automobiliai be numerių. Matomai jie niekur iš salos nebevažiuoja.

Kur randasi Kroatija ir miestas Sukošanas, galite rasti čia: http://www.netax.sk/fenix/croatia/sukosan/sukosan.html

Bei čia: http://www.geocities.com/tzo_sukosan/