Pirmo etapo pradžioje pūtė trijų balų vakarų vėjas, kuris liepos 3 dienos penktą valandą ryto baigėsi ir prasidėjo 6 valandas trukęs štilius. Išaušus jachtos stovėjo viduryje jūros tarp Gotlando ir Klaipėdos matomumo ribose ir niekas negalėjo pasakyti: kada papūs žadėtas pietų-pietvakarių vėjas. Jūros paviršius tapo veidrodiniu, o šalia jachtos plūduriuojančius dumblius kievienas buriuotojas jau pažinojo vardais.
      Apie 11 valandą atsirado silpnas šiaurės vakarų vėjas, kuris pasisuko į pietus, o vakare sustiprėjo iki 2 balų. Vėjo atsiradimo pradžioje daugelis jachtų atsivendavo į šiaurę kursu 25-30 laisniai. Tos, kurios patraukė 230-240 laipsnių kursu, sukantis vėjui į pietus-pietvakarius laimėjo, nes likusios turėjo grįžti. Taip į priekį išsiveržė trys jachtos: "Arbervita", "Vilnia" ir "Blue Bird". Jachta "Vilnia" netiksliai išnavigavo į Gotlando salos pietinį kampą ir kliudė seklumą, tad priekyje liko "Arbervita" ir "Blue Bird".
      Mano jachta "Blue Bird" šio lengvo brizo metu įgijo didelę persvarą prieš visas likusias jachtas, nes panaudojo nebanguojančiai jūrai tinkantį burių derinimą, kai abi burės (grotas ir genuja) išformuojami "kieto" sparno profiliu per visą aukštį. Be išlinkimo viršuje pavėjui. Taip pat mes turime labai gerą spinakerį, kurį galime naudoti pučiant 45 laipsnių vimpeliniam vėjui.