Kelionė namo iš Kylio į Klaipėdą truko lygiai tris paras. Vėjas pūtė iš rytų, 3-4 balai pagal Boforto skalę. Kažkodėl visada, kai reikia plaukti, vėjas pasisuka pūsti iš tenai, į kur reikia plaukti. Matyt egzistuoja vėjo pasipriešinimo dėsnis, dar neaprašytas, bet tikrai veikiantis. Tai galėtų būti kokio nors buriuotojo mokslinio darbo tema. Jūroje yra daug temų mokslui. Kaip antai: metalo traukos dėsnis. Jis skambėtų sekančiai: ten, kur plaukia vienas laivas, būtinai reikia plaukti ir kitam laivui. Žmonija, nežinodama šio dėsnio, intuityviai pastebėjo šį fenomeną ir, kol mokslininkai mąsto, sukūrė laivų susidūrimo prevencijos taisykles, nusakančias šio dėsnio padarinių išvengimo taktikas. Beje, šis dėsnis galioja ne tik laivams. Jis galioja ir autobusams bei lėktuvams. Todėl yra autobusų parkai ir lėktuvų aerouostai. Jis galioja ir žmonėms. Todėl vertelgiškumu pasižymintys žmonės net pradėjo pardavinėti bilietus į didelius žmonių susibūrimus.
Pabaiga. Kelionė iš Ispanijos La Coruna uosto į Klaipėdą truko 21 dieną, t.y. nuo 2006.04.21 iki 2006.05.12. Mano buvo nuplaukta 1500 jūrmylių. Kita komanda, plaukusi nuo Maljorkos, nuplaukė 3000 jūrmylių, kas yra lygu atstumui per Atlantą. Jei kam pasisektų tokia kelionė - ryžkitės nedvejodami. Netgi plaukimas per Atlanto vandenyną šiais palydovinės navigacijos laikais yra menkesnis patyrimas navigavimo, įspūdžių ir įgūdžių prasme. Tik arti krantų galima šį bei tą pamatyti ir patobulinti savo marinistinę patirtį. Plaukimas per beribius tuščius plotus tolygus tuščiam laiko švaistymui.